factograf
LT

vokiečių kalbininkas

Hermann Hirt

Hermann Hirt

Key facts

gimimo data1865 m. gruodžio 19 d.
mirties data1936 m. rugsėjo 12 d.
mokėsi švietimo įstaigojeFreiburgo universitetas
užsiėmimaskalbininkas, dėstytojas, indoeuropeistas
gimimo vietaMagdeburgas
mirties vietaGysenas
All data from the card 4
Gimė
1865 m. gruodžio 19 d.Magdeburgas, Vokietija
Mirė
1936 m. rugsėjo 12 d. (70 metų)Gysenas, Vokietija
Veikla
kalbininkas
Alma mater
Freiburgo universitetasLeipcigo universitetas

Hermanas Hirtas (vok. Hermann Hirt, 1865 m. gruodžio 19 d. Magdeburgas, Vokietija – 1936 m. rugsėjo 12 d. Gysenas, Vokietija) – vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas.

Biografija

H. Hirtas rašė apie vokiečių eilėdarą (Untersuchungen zur westgermanischen Verskunst, 1889), redagavo A. Šopenhauerio Parerga (1890), vėliau, atsidėjęs indoeuropiečių filologijai, tyrė kirčiavimą ir parašė Der indogermanische Accent (1895) bei Der indogermanische Ablaut, vornehmlich in seinem Verhältnis zur Betonung (1900). Tapęs Leipcigo universiteto profesoriumi H. Hirtas įnešė svarų indėlį į K. Brugmano ir V. Štreitbergo darbą Indogermanische Forschungen, šiame veikale prisidėjo prie linksnių galūnių morfologijos. 1902 m. publikavo Handbuch der griechischen Laut- und Formenlehre, pirmąjį jo redaguotos indoeuropiečių kalbotyros vadovėlių serijos tomą. Jis yra Indogermanische Grammatik autorius, ši gramatika 1921–1937 m. buvo publikuota septyniais tomais. H. Hirtas reikšmingai prisidėjo prie indoeuropiečių prokalbės kirčiavimo ir balsių kaitos tyrimų. Suformulavo baltų ir slavų kalbose galiojantį dėsnį, pavadintą jo vardu – Hirto dėsniu.

H. Hirtas palaikė indoeuropiečių protėvynės Šiaurės Europoje teoriją, tačiau kritikavo nacių partijos skleidžiamą demagogiją apie indoeuropiečių rasinę-antropologinę priklausomybę.

Bibliografija

  • Hirt H (1895). Der indogermanische Akzent. Strassburg:Trübner.
  • Hirt H (1900). Der indogermanische Ablaut, vornehmlich in seinem Verhältnis zur Betonung. Strassburg: Trübner.
  • Hirt H (1902). Handbuch der griechischen Laut- und Formenlehre (2 red. 1912). Strassburg: Trübner.
  • Hirt H (1905–1907). Die Indogermanen. Ihre Verbreitung, ihre Heimat und ihre Kultur (2 t.). Strassburg: Trübner.
  • Hirt H (1909). Etymologie der neuhochdeutschen Sprache. München: Beck (2 red. 1921).
  • Hirt H (1921–1937). Indogermanische Grammatik (7 t.). Heidelberg: Winter.
  • Hirt H (1931–1934). Handbuch des Urgermanischen (3 t.). Heidelberg: Winter.
  • Hirt H (1939). Hauptprobleme der indogermanischen Sprachwissenschaft. Hrsg. und bearbeitet von H. Arntz. Halle: Niemeyer.
  • Hirt H (1940). Indogermanica. Forschungen über Sprache und Geschichte Alteuropas. Halle: Niemeyer.

Literatūra

  • Gilman, D. C.; Peck, H. T.; Colby, F. M., eds. (1905). „Hirt, Herman“. New International Encyclopedia (1st ed.). New York: Dodd, Mead.

Read next

In 17 languages

Text from Wikipedia, CC BY-SA 4.0 · Source article