| Kostroma Кострома | |
|---|---|
| Kostromos Ipatijaus vienuolynas | |
Kostroma | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kostromos sritis |
| Gyventojų | 277 393 |
| Plotas | 144,5 km² |
| Tankumas | 1 920 žm./km² |
| Altitudė | 110 m |
| Vikiteka | Kostroma |
Kostroma (rus. Кострома) – miestas Rusijoje, 352 km į šiaurės rytus nuo Maskvos, prie buvusių Kostromos upės žiočių; svarbus uostas Volgos upės pakrantėje. Srities centras. Geležinkelio stotis. Plentai į Jaroslavlį, Bujų, Čuchlomą, Ivanovą. Yra Sokerkino oro uostas.
Etimologija
Miesto pavadinimas kildinamas nuo upės, šis – iš rus. кострома́ 'šiaudinė vaisingumo dievybė; velionis, miręs nesava mirtimi ir pavojingas žmonėms; toks vaikų žaidimas'.
Ekonomika, švietimas
Svarbus tekstilės pramonės centras, mašinų gamybos, laivų statybos, medienos apdirbimo, maisto, baldų gamybos, juvelyrikos pramonė. Yra Nekrasovo valstybinis, Kostromos valstybinis technologijų universitetai, žemės ūkio akademija, radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos karo akademija.
Architektūra
Kostroma įeina į Rusijos „Aukso Žiedą“. Išlikęs XVI–XIX a. senamiestis. Pagrindiniai architektūriniai paminklai: Bogojevleno soboras (1565 m.), Ipatjevo vienuolyno Trejybės soboras (1657 m.), Atsimainymo cerkvė (1652 m.), Turgaus antsamblis, XIX a. gaisrinės bokštas, Borščiovo namai ir kt.
Istorija
Kostroma įkurta 1152 m. 1213 m. minima kaip svarbus miestas. Vėliau Kostroma sugriauta, bet 1239 m. atstatyta Jaroslavo Vsevolodovičiaus. 1246 m. tapo vietinės kunigaikštystės sostine.
1362 m. prijungta prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės. XIII–XVII a. ne kartą sugriauta totorių, dėl Kostromos besivaržančių kunigaikščių, Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. 1613 m. Kostromoje caru išrinktas Michailas Romanovas.
XVII–XVIII a. Kostroma buvo vienas didžiausių Rusijos miestų ir seniausių tekstilės centrų (pirmoji manufaktūra įkurta 1751 m.). Nuo 1719 m. provincijos, 1778–1919 m. gubernijos, nuo 1944 m. srities centras. XX a. plėtota pramonė, miestas labai išaugo.
