Imperatorė Irena

Kilo iš kuklios atėniečių šeimos. 769 m. ištekėjo už imperatoriaus Leono IV. Nuo 780 m. mirus Leonui IV valdė kaip sūnaus imperatoriaus Konstantino IV regentė ir bendravaldė. 780 m. numalšino ikonoklastų, ikonų naudojimo priešininkų, siekiančių pasodinti į sostą Leono IV pusbrolį, sąmokslą. Vėliau varžėsi dėl valdžios su sūnumi, kurį rėmė Mažosios Azijos administraciniai regionai temai. Konstantinas IV buvo paskelbtas vieninteliu teisėtu imperatoriumi. Remiama vyskupų ir imperatoriškųjų rūmų dvariškių ji suėmė savo sūnų, 797 m. jį apakino.

787 m. sušaukė II Nikėjos susirinkimą. Jame buvo įteisintas paveikslų garbinimas. 802 m. buvo suderėtos jos ir Rytų frankų imperatoriaus Karolio Didžiojo vedybos. Tais pačiais metais tuo nepatenkinta diduomenė ją nuvertė, ji ištremta į Prinkipo (dab. Biujukada) salą, vėliau – į Lesbo salą. Šventoji, šventė rugpjūčio 9 d.

1. Alexander, Archibald, and André Lagarde, Joseph Turmel. The Latin Church in the Middle Ages, C. Scribner’s Sons, 1915.
2. Barbe, Dominique. Irène de Byzance: La femme empereur, Paris, 1990.
3. This article incorporates text from the Encyclopædia Britannica Eleventh Edition, a publication now in the public domain.
4. Herrin, Judith (2001). Women in Purple: Rulers of Medieval Byzantium. London: Phoenix Press. ISBN 1-84212-529-X.
5. Garland, Lynda (1999). Byzantine Empresses: Women and Power in Byzantium, AD 527–1204. London: Routledge. ISBN 0-415-14688-7.
6. Wace, Henry and William Smith, A Dictionary of Christian Biography, Literature, Sects and Doctrines, J. Murray, 1882.

• De Imperatoribus Romanis – Konstantinas VI (780–797 A.D.) ir Irena (797–802 A.D.) Archyvuota kopija 2015-03-17 iš Wayback Machine projekto.