Azulechas (isp. ir port. azulejo – iš arabų الزليج „zeližas“) – glazūruotos keraminės apdailos plytelės, būdingos Ispanijos, Portugalijos ir buvusių šių šalių kolonijų architektūrai. Būna kvadratiniai, rombiniai arba daugiakampiai azulechai, lygaus paviršiaus arba puošti geometriniais, augaliniais ornamentais, siužetinėmis kompozicijomis. Dažniausia spalva – žydra (plg. isp. azul – „žydra“), tačiau būna ir geltonų, žalių, juodų ar baltų azulechų.
Azulechai išsivystė iš maurų architektūroje naudotų zeližų. Pradėti gaminti XIII a. Ispanijoje, vėliau paplito Portugalijoje, o prasidėjus kolonizacijai – ir Lotynų Amerikoje. Maurų ir mudecharų stiliaus azulechų sienų paneliams būdingas ritmiškas smulkių motyvų ornamentas. XVI a. pradėti gaminti fragmentiško dekoro azulechai, sudarantys visą plokštumą apimančią kompoziciją. Nuo XVII a. vid. išsiskyrė portugališkos ir ispaniškos azulechų dekoro tradicijos. Nuo XIX a. rankų darbo azulechus pakeitė paprastesni fabrikiniai.
Azulechais dekoruojami interjero elementai, baldai, pastatų fasadai ir kt.
