Willi Stoph

Nuo 1928 m. buvo Vokietijos komunistinio jaunimo sąjungos, o nuo 1931 m. – Vokietijos komunistų partijos narys. 1935–1937 ir 1940–1945 m. tarnavo vermachte, 1942 m. fronte buvo sužeistas ir apdovanotas Geležiniu kryžiumi.

Po karo dirbo Centrinėje pramonės valdyboje (Tarybinės karinės administracijos Vokietijoje vykdomasis organas).

1950–1953 m. buvo Vokietijos Vieningosios socialistų partijos CK sekretorius, nuo 1950 m. – VDR Liaudies Rūmų deputatas, Ekonomikos komisijos pirmininkas. 1952–1955 m. buvo VDR Vidaus reikalų ministras, 1956–1960 m. – Nacionalinės gynybos ministras. 1959 m. jam suteiktas armijos generolo karinis laipsnis.

1954–1964 m. V.Štofas buvo VDR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1964–1973 m. ir 1976–1989 m. – VDR Ministrų tarybos pirmininkas. 1973–1976 m. buvo VDR Valstybės tarybos pirmininkas.

• Vadovaudamas VDR vyriausybei pradėjo suartėjimo su VFR procesą, 1970 m. kovo 19 d. Erfurte susitiko su kancleriu Viliu Brandtu (vadinamasis Willi-West ir Willi-Ost susitikimas).
• 1986 m. V.Štofas nusiuntė M.Gorbačiovui padėties VDR analizę siūlydamas atleisti iš šalies vadovo posto E.Honekerį.
• 1989 m. lapkričio 7 d., po masinių demonstracijų, V. Štofo vadovaujama vyriausybė atsistatydino. Gruodžio mėn. jis buvo apkaltintas korupcija bei piktnaudžiavimu tarnyba ir suimtas. Netrukus iš kalėjimo paleistas dėl sveikatos būklės.