Vytautas Pranas Bičiūnas (1893 m. rugpjūčio 20 d. Klovainiai, Šiaulių apskritis – 1943 m. spalio 30 d. Sverdlovske) – Lietuvos dailininkas, teatro veikėjas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Gimė amatininko šaltkalvio šeimoje. 1903–1912 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Dailininko K. Mazino paragintas 1912–1916 m. mokėsi Kazanės dailės mokyklos tapybos skyriuje, o jį pabaigęs, iki 1917 m. – architektūros skyriuje.
1917 m. su J. Tumu-Vaižgantu Petrograde redagavo laikraštį „Lietuvių balsas“. 1917 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, 1918 m. pradžioje iš kariuomenės pasitraukė, dirbo prie Vyriausios lietuvių tarybos, vadovavo informaciniam biurui, bendradarbiavo rengiant Lietuvos etnografinį žemėlapį.
1918 m. gegužės mėn. grįžo į Lietuvą, kurį laiką – Šiaulių gimnazijos piešimo mokytojas. 1918 m. pabaigoje persikėlė į Vilnių, Lietuvos Vyriausybės Meno departamento Pritaikomosios dailės skyriaus vedėjas, po to Krašto apsaugos ministerijos propagandos skyriaus vedėjas, Vidaus reikalų ministerijos Tikybos departamento direktorius, Valstybės kontrolės Marijampolės, Raseinių, Šiaulių apygardų revizorius.
1919 m. vienas iš Lietuvos darbo federacijos steigėjų, 1919–1926 m. taip pat ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo atstovas.
Nuo 1923 m. dėstė dailę Kauno meno mokykloje. 1920–1923 m. „Vilkolakio“ ir Tautos teatrų aktorius, dramaturgas, scenografas. Vadovavo savo įsteigtoms teatro trupėms 1927–1928 m. „Vytis“ ir 1931–1932 m. „Žvaigždikis“. 1931 m. Šaulių sąjungos teatro režisierius. 1941 m. birželio 14 d. sovietinės okupacinės valdžios ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius, vėliau sušaudytas.
Kūryba
Nuo 1920 m. su grafikos kūriniais dalyvavo dailės parodose, iliustravo knygų. Parašė eilėraščių, apsakymų (rinkinys „Mano apysakos“, 1928 m.), dramos kūrinių (pjesė „Žalgiris“, 1932 m., Vilkolakio spektaklių scenarijai).
Bibliografija
- M. K. Čiurlionis 1927 m.
- Vinco Krėvės „Likimo keliais“, literatūros kritikos knyga, 1930 m.
- Kaunas, 1030–1930, 1930 m.
- Tiesa apie Vilnių, publicistika, 1931 m.
- Kun. Juozas Katelė ir jo laikai, monografija, 1934 m.
- Liaudies teatras, patarimų knyga scenos mėgėjams, 1936 m.
Literatūra
- Bičiūnas Vytautas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 8.
- Bičiūnas Vytautas, Lietuvių enciklopedija, t. 2, Boston, 1954, p. 489.
- Blažytė-Baužienė D., Bičiūnas Vytautas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 84-88.
- Blažytė-Baužienė D., Bičiūnas Vytautas, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 208–210.
