factograf
LT

Vakarų Sachara

Vakarų Sachara

Key facts

gyventojų skaičius612 000
plotas266 000km²
valstybėIspanijos imperija
aukštis virš jūros lygio237m
žemynasAfrika
laiko juostaUTC+1
Vakarų Sachara
arab. الصحراء الغربية
isp. Sáhara Occidental
Vakarų Sacharos vėliava Vakarų Sacharos herbas
Vėliava Herbas
Vakarų Sachara žemėlapyje
Vakarų Sachara žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė
ir didžiausias miestas
Al Ajunas
Valstybės vadovai
 • -
 • -
 • -

-
-
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens

266 000 km2 (74)
nėra duomenų
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis

596 021 (169)
1 žm./km2 (-)
BVP
 • Iš viso
 • Vienam gyventojui
2006 (progn.)
- mlrd. $ (-)
300 $ (-)
Valiuta Maroko dirhamas (MAD)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +0
nenaudojamas
Nepriklausomybė
-
-
-
Interneto kodas .eh
Telefono kodas naudojamas Maroko (+212)
Kirčiavimas Vakar Sacharà

Vakarų Sachara – regionas šiaurės vakarų Afrikoje, neapibrėžto statuso teritorija. Ribojasi su Maroku šiaurėje, Alžyru šiaurės rytuose, Mauritanija rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose. Nėra vieningos nuomonės, ar Vakarų Sachara yra Maroko dalis, ar atskira Sacharos Arabų Demokratinė Respublika. Šiuo metu teritorija okupuota Maroko, bet dalis valstybių nepripažįsta šios okupacijos.

Istorija

Ispanijos Sachara bei kitos Ispanijos ir Prancūzijos kolonijos Afrikoje
Ispanijos Sachara bei kitos Ispanijos ir Prancūzijos kolonijos Afrikoje

Nuo senų laikų Vakarų Sacharoje gyveno negroidų ir berberų gentys, kurios užsiiminėjo medžiokle, gyvulių ganymu bei žemdirbyste. VII a. į Magribą atvyko arabų gentys ir šis faktas nulėmė Vakarų Sacharos arabizaciją. Jau VIII amžiuje didelė dalis berberų priėmė islamą. XI a. berberų gentys įkūrė Almoravidų imperiją, kuri buvo galinga valstybė Vakarų Magribe. Tačiau imperija ilgai neišsilaikė ir po Almohadų sukilimo, nustojo egzistuoti.

Po Almoravidų imperijos žlugimo vyko tolesnė regiono arabizacija. Arabų gentys, atvykusios XIII a., susimaišė su berberų gentimis ir susiformavo nauja etninė grupė – sahraviai. XV a. į Vakarų Sacharą vergų medžioklei atvyko pirmieji europiečiai. XV a. pabaigoje po sutarties tarp Portugalijos ir Ispanijos pasirašymo, Vakarų Sachara buvo įtraukta į Ispanijos įtakos zoną, tačiau oficialiai Vakarų Sachara tapo Ispanijos kolonija ir buvo vadinama Ispanijos Sachara tik po Berlyno konferencijos, vykusios 1884–1885 m.

Vietiniai gyventojai, sahraviai, priešinosi ispanų valdžiai ir 1975 m. Tarptautinis teisingumo teismas nutarė, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi teisę į apsisprendimą. Tačiau tokiam nutarimui pasipriešino Marokas. Mauritanija, Ispanija ir Marokas nutarė padalinti Vakarų Sacharą į dvi dalis: viena atiteko Marokui, kita Mauritanijai. Vakarų Sacharos sukilėlių organizacija Polisario 1976 m. vasario 27 d. paskelbė Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos įkūrimą ir iki 1991 m. vadovavo partizaniniam karui prieš Maroką.

Administracinis suskirstymas

Sacharos Arabų Demokratinė Respublika neturi administracinio suskirstymo.

Marokas kontroliuoja pajūrio zoną į vakarus nuo Maroko sienos (angl. Maroccan wall arba „berm“), o Polisario – didžiąją dalį rytinio pasienio su Alžyru ir Mauritanija.

Trys Maroko regionai yra visiškai arba iš dalies Vakarų Sacharos teritorijoje:

Geografija

Vakarų Sacharos topografinis žemėlapis
Vakarų Sacharos topografinis žemėlapis

Vakarų Sachara šiaurėje ribojasi su Maroku, rytuose su Alžyru, taip pat ir Mauritanija. Jūros sienos ribojasi su Kanarų salomis. Vakaruose skalauja Atlanto vandenynas. Vakarų Sacharos rytai ir šiaurė aukštesnės nei vakarai. Aukščiausias Vakarų Sacharos taškas 805 metrai, o žemiausias – 55 metrai (Sebdžet Tahas). Visą kraštą užima Sacharos dykuma. Nuolatinių upių nėra.

Vakarų Sacharą kerta Šiaurės atogrąža, todėl vyrauja atogrąžų žemyninis klimato tipas. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 17–20 ir 25–30 °C, metinis kritulių kiekis – 50–200 mm.

Ekonomika

Natūralūs produktai vaistinėje
Natūralūs produktai vaistinėje

Vakarų Sachara turi nedidelę vidaus rinką. Žvejyba, fosfatų kasyba ir gyvulių ganymas tai pagrindinės pramonės šakos šalyje. Sausas Vakarų Sacharos klimatas ir dykuma daro žemdirbystę beveik neįmanomą ir todėl daug maisto turi būti importuota iš kitų šalių.

Maroko vyriausybė administruoja Vakarų Sacharos ekonomiką. Būtent Marokas yra pagrindinis užimtumo, infrastruktūros plėtros ir socialinių išlaidų šaltinis šalyje. Dėl neišspręsto Vakarų Sacharos teisinio statuso vis gimsta ginčai tarp Maroko ir Polisario dėl gamtos išteklių naudojimo Vakarų Sacharoje.

Nors Vakarų Sacharoje nebuvo rasta didelio naftos išteklių kiekio, tačiau Maroko ir Polisario ginčijosi dėl to, kas turi teisę į naftos eksploataciją Vakarų Sacharos teritorijoje. Šiandien pagrindinis Vakarų Sacharos ilgalaikis ekonominis iššūkis tai užtikrinti pramonės įvairovę, kuri galėtų būti didesnio užimtumo ir pajamų šaltiniu šalyje.

Demografija

Pagal 2013 m. apskaičiavimus Vakarų Sacharoje buvo 554 795 gyventojai. Dauguma jų – arabai ir arabizuoti berberai. Arabų kalba yra nacionalinė Vakarų Sacharos kalba. O pagrindinė religija šalyje tai islamas.

Šiuo metu vyksta intensyvi Maroko kolonizacija, kuria yra siekiama pakeisti etnines proporcijas šalyje prieš referendumą, kuriame Vakarų Sacharos gyventojai nuspręs savo šalies ateitį.

Kita informacija

  • Vakarų Sacharos ryšiai
  • Vakarų Sacharos transportas
  • Vakarų Sacharos karinės pajėgos
  • Vakarų Sacharos tarptautiniai santykiai
  • Vakarų Sacharos šventės

Nuorodos

Vikižodynas
  • Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi (anglų k.)
  • A BRIEF HISTORY OF THE TERRITORY AND ITS PEOPLE Archyvuota kopija 2014-11-27 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
  • Western Sahara, Britannica (anglų k.)
  • Western Sahara conflict Animation (anglų k.)
  • Profile of Western Sahara on the CIA World Factbook website Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
  • MILESTONES IN THE WESTERN SAHARA CONFLICT Archyvuota kopija 2012-07-31 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
  • WESTERN SAHARA (anglų k., prancūzų k., ispanų k.)

Read next

In 176 languages

LietuviųAcèhAfrikaansAlemannischአማርኛPangcaharagonésअंगिकाالعربيةالدارجةمصرىঅসমীয়াasturianuKotavaazərbaycancaتۆرکجهбашҡортсаBoarischBikol Centralбеларуская (тарашкевіца)беларускаябългарскиभोजपुरीবাংলাབོད་ཡིགবিষ্ণুপ্রিয়া মণিপুরীbrezhonegcatalà閩東語 / Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄CebuanoکوردیqırımtatarcačeštinakaszëbscziCymraegdanskDeutschZazakidolnoserbskiडोटेलीދިވެހިބަސްeʋegbeΕλληνικάEnglishEsperantoespañoleestieuskaraestremeñuفارسیsuomiføroysktfrançaisarpetanFryskGaeilgeGagauzGàidhliggalegoAvañe'ẽGhanaian Pidgin客家語 / Hak-kâ-ngîHawaiʻiעבריתहिन्दीFiji HindihrvatskihornjoserbsceKreyòl ayisyenհայերենinterlinguaBahasa IndonesiaInterlingueIlokanoIdoíslenskaitaliano日本語PatoisJawaქართულიQaraqalpaqshaTaqbaylitKabɩyɛTyapKongoқазақшаಕನ್ನಡ한국어کٲشُرkurdîkernowekкыргызчаLatinaLadinoLingua Franca NovaLimburgsLigurelingálalatviešuMalagasyMāoriмакедонскиമലയാളംмонголमराठीкырык марыBahasa MelayuMaltiمازِرونیनेपालीNederlandsnorsk nynorsknorskNovialSesotho sa LeboaoccitanOromooਪੰਜਾਬੀKapampanganpolskiپنجابیportuguêsRuna Simiromânăрусскийсаха тылаᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤsardusicilianuScotsسنڌيdavvisámegiellasrpskohrvatski / српскохрватскиတႆးSimple EnglishslovenčinaslovenščinaSoomaaligashqipсрпски / srpskiSesothoSundasvenskaKiswahiliślůnskiSakizayaதமிழ்TayalతెలుగుтоҷикӣไทยTagalogtoki ponaTürkçeSeediqXitsongachiTumbukaئۇيغۇرچە / Uyghurcheукраїнськаاردوoʻzbekcha / ўзбекчаTiếng ViệtVolapükwalonWinarayWolof吴语მარგალურიYorùbáZeêuwsⵜⴰⵎⴰⵣⵉⵖⵜ ⵜⴰⵏⴰⵡⴰⵢⵜ閩南語 / Bân-lâm-gí粵語中文isiZulu

Text from Wikipedia, CC BY-SA 4.0 · Source article