Thomas Jefferson

Gimė gausioje dešimties vaikų plantatoriaus šeimoje Virdžinijoje. 1757 m. mirus tėvui, T. Džefersonas paveldėjo apie 2000 ha žemės. 1759 m. pradėjo lankyti Williamsburg mieste koledžą, kurį po trejų metų baigęs, dirbo teisininku. Nuo 1769 m. iki 1775 m. ir nuo 1776 m. iki 1779 m. buvo Virdžinijos įstatymų leidžiamojo susirinkimo narys. Šiuo laikotarpiu pateikė daug reformų projektų. Nuo 1775 m. iki 1776 m. ir nuo 1783 m. iki 1784 m. buvo Antrojo Kontinentinio kongreso narys. JAV nepriklausomybės karo metu jis buvo Virdžinijos gubernatorius (1779–1781 m.). Nuo 1785 m. iki 1789 m. JAV ambasadorius Prancūzijoje. Buvo paskirtas pirmuoju JAV Valstybės sekretoriumi (1789–1793 m.) ir tapo antruoju JAV viceprezidentu (1797–1801 m.). Pagrindiniai jo prezidentavimo įvykiai yra 1803 m. Luizianos įsigijimas iš Prancūzijos, Luiso ir Klarko ekspedicija (1804–1806 m.) ir auganti įtampa santykiuose su Jungtine Karalyste, kuri 1812 metais peraugo į karą. Prezidento pareigose siekė JAV neutralumo Europos konfliktų atžvilgiu.

Tomas Džefersonas laikomas svarbiu švietimo epochos politikos filosofu. Jis pažinojo daugelį švietėjų Britanijoje ir Prancūzijoje. Tomas Džefersonas pasisakė už dideles atskirų valstijų teises bei ribotą federalinę vyriausybę, griežtą bažnyčios ir valstybės atskyrimą, parašė Virdžinijos religinės laisvės statutą. Džefersonas buvo vienas iš JAV demokratų-respublikonų partijos, dominavusios JAV politikoje 25-erius metus, įkūrėjų ir lyderių.

Turėdamas ypač platų akiratį ir išsilavinimą, Džefersonas domėjosi architektūra, istorija, paleontologija, archeologija ir kitomis sritimis. Jis buvo vienas iš Virdžinijos universiteto įkūrėjų. Jo dovanotos privačios bibliotekos pagrindu yra įkurta JAV Kongreso biblioteka, šiandien – viena svarbiausių pasaulio bibliotekų. Kasinėdamas indėnų pilkapius, bene pirmą kartą archeologijoje panaudojo stratifikacijos (vertikalaus pjūvio) metodą. Dėl šio ir kitų nuopelnų archeologijai dažnai yra vadinamas „archeologijos tėvu“.

1943 m. balandžio 13 d. 200-ųjų T. Džefersono gimtadienio metinių proga Vašingtone atidengtas memorialinis paminklas – beveik 6 metrų aukščio statula su aplink ją netoli stogo iškalta Džefersono citata: „Ant Dievo altoriaus prisiekiau amžinai priešintis bet kokiai tironijai, kuri kėsinasi į žmogaus protą“. 1962 m. JAV prezidentas Džonas Kenedis Baltuosiuose Rūmuose priėmęs 49 Nobelio premijos laureatus, pasakė: „Aš manau, kad tai didžiausias talento ir žmonijos išminties sanbūris, koks kada buvo susirinkęs Baltuosiuose rūmuose, galbūt tik išskyrus, kai čia pietaudavo vienas Tomas Džefersonas“. Kartu su Džordžo Vašingtono, Teodoro Ruzvelto ir Abraomo Linkolno, T. Džefersono veido atvaizdas iškaltas garsiajame Rašmoro kalne.

T. Džefersono portretas yra ant kai kurių JAV dolerių monetų ir dviejų dolerių banknoto. Džefersono vardu pavadintos keliasdešimt vietovių, tarp jų – keturi JAV miestai ir dešimt apygardų.

Iki šių laikų Džefersonas yra vienintelis prezidentas, per visas savo dvi kadencijas nevetavęs nei vieno JAV Kongreso išleisto įstatymo. Istorikai laiko Tomą Džefersoną vienu iš geriausių JAV prezidentų.