- Šis straipsnis yra apie augalą. Apie upę žiūrėkite Smilga (upė).
| Karalystė: | Augalai ( Plantae) |
| Skyrius: | Magnolijūnai ( Magnoliophyta) |
| Klasė: | Lelijainiai ( Liliopsida) |
| Poklasis: | Lelijažiedžiai ( Liliidae) |
| Eilė: | Migliečiai ( Poales) |
| Šeima: | Migliniai ( Poaceae) |
| Pošeimis: | Pooideae ( Pooideae) |
| Gentis: | Smilga ( Agrostis) |
| L. |
Agrostis
Paprastoji smilga
Mokslinė klasifikacija
Smilga (Agrostis) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi beveik visose pasaulio šalyse. Tai daugiametės žolės, augančios pievose, laukuose, grioviuose, pamiškėse.
Žiedai sukrauti šluotelės pavidalo žiedyne, sudarytame iš daugelio varpučių. Pačios varputės mažos, lancetiškos. Vaisius – grūdas, kuris subrendęs nukrenta su žiedažvynių apsiaustu.
Gentyje yra apie 190 rūšių. Lietuvoje auga kelios rūšys:
- Baltoji smilga (Agrostis stolonifera)
- Didžioji smilga (Agrostis gigantea)
- Paprastoji smilga (Agrostis capillaris, sin. A. tenuis)
- Sūduvinė smilga (Agrostis sudavica)
- Šuninė smilga (Agrostis canina)
ir kt.
Etimologija
Genties pavadinimas Agrostis padarytas iš gr. agros – laukas; kai kurios rūšys auga laukuose.
Žodis smìlga (smilgà, smìlgas) giminiškas latv. smilga. Tradiciškai aiškinta, kad šis žodis kilęs iš ide. *smlt̥o- (‘sumaltas’ → ‘smulkus’, plg. iš tos pat šaknies liet. smiltìs ‘smulkus smėlis’, smulkùs, latv. smalks ‘laibas’). Tačiau baltiškiems smilgos pavadinimams greičiausiai giminiški sen. lenk. smilsz, svk. smlza, vok. Schmiele, sen. vok. aukšt. smelha, norv. smyle, smile, smele (‘šluotsmilgė, smilga’), kurie, manoma, gali būti neindoeuropietiški, substratiniai.
