Rebabas (arab. ربابة = Rebābah, turk. Rebap, indonez. rebab) – styginis muzikos instrumentas (strykinis chordofonas), paplitęs daugiausia islamo pasaulyje. Kildinamas iš Afganistano ir Vidurinės Azijos, paplito po Iraną, Artimuosius Rytus, Turkiją, Šiaurės Afriką, įvairiomis formomis pateko į Pietryčių Aziją, Mongoliją ir Europą.
Būdinga didelė rebabų įvairovė. Gali grojimo būdą gali būti išskiriami trys pagrindiniai tipai:
- Variantas, paplitęs daugiausia arabų kraštuose ir Pietryčių Azijoje yra trykinis chordofonas. Jis sudarytas iš nedidelio apskrito rezonatoriaus, dažnai gaminamo iš kokoso kevalo, aptraukto plona oda, ir ilgo plono grifo. Turi vieną (rebab-eh-haer) arba dvi (rebab-al-moganni) stygas. Šis rebabo variantas apžvelgiamas šiame straipsnyje.
- Persiški–afganiški rubabai, paplitę Vidurio Azijoje ir Chorasane, yra liutnios pavidalo, turi stygas užgaunamas pirštais (gnaibomasis chodofonas). Jie gaminami iš vientiso medžio.
- Magribo rebabas gali būti grojamas ir rankomis, ir stryku.
Griežiamasis rebabas yra vienas seniausių pasaulyje strykinių instrumentų, apie VIII a. susiformavęs iš gnaibomojo rubabo. Vėliau jis davė pradžią daugeliui griežiamųjų instrumentų. Į Balkanus jis atėjo kaip Bizantijos lyra, į Vakarų Europą paplito kaip rebekas. XIII a. pasiekė Malajų salyną.
Rebabas plačiai paplitęs Azijos liaudies muzikoje, naudojamas arabų muzikoje, tarp beduinų, azerbaidžaniečių mugamuose, indoneziečių gamelane ir kitur.
Panašūs instrumentai
- rebekas, iš rebabo kilęs renesanso Europos instrumentas
- hučinas, kiniškas rebabo variantas
- kokiū, japoniškas rebabo variantas
- hegum, korėjietiškas rebabo variantas
- kobyzas, kazachiškas rebabo variantas
- morin churas, mongolų griežiamasis instrumentas
- byzanči, rebabą primenantis tuvių instrumentas
- kamančas, persų griežiamasis instrumentas
- Kretos lyra, graikų griežiamasis instrumentas
- gadulka, bulgarų griežiamasis instrumentas
- guslė, Balkanų tautų griežiamasis instrumentas
Nuorodos
- Griežiama Artimųjų Rytų rebabu
- Indonezietiškas rebabas
