- Apie apskritį dabartinėje Lenkijoje žr. Ostrudos apskritis.
← 1818 – 1945 →
Osterodės apskritis
Landkreis Osterode in Ostpreußen
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Osterodė
1818–1905 Karaliaučiaus apygarda
1905–1945 Alnaštyno apygarda
Gyventojų 71 856 (1910), 75 879 (1939)
Plotas 1 552,56 km² (1900)
Osterodės apskritis (vok. Landkreis Osterode in Ostpreußen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Osterodė.
Geografija
Osterodės apskritis apėmė pietvakarinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Morungo, Alnaštyno ir Neidenburgo apskritimis. Aukščiausia vieta – 312 m aukščio Dylevo kalnas, didžiausia upė – 145 km ilgio Pasargė. Apskrities teritorija 1848–1860 m. iškastas Elbingo kanalas, jungiantis Yluvos ežeryną su Aistmarėmis.
Istorija
Apskrities teritorijoje prie Tanenbergo 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis. Reorganizuojant Prūsijos kunigaikštystės valdymą 1752 m. įsteigta Morungo apskritis. 1818 m. iš jos dalies sudaryta Osterodės apskritis, Osterodėje įkurta Landrato įstaiga. Didžiausi miestai: Osterodė, Gilgenburgas, Hohenšteinas, Lybemiulis. 1900 m. apskrityje buvo 253 gyvenvietės.
1905 m. lapkričio 1 d. Osterodės apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Dluskai tapo Seebude, Januškava – Osterschau, Kalva – Kleintal.
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Ostrudos pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmijos Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai
| Demografinės raidos histograma |
|---|
 |
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m. 69 487 71 856 74 666 76 604 77 104 75 879
1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
| 1890 | 69487 | 62295 | 6440 | 502 |
| 1900 | 71856 | 63565 | 7461 | |
| 1910 | 74666 | 65055 | 8847 | |
| 1925 | 76604 | 70004 | 6115 | 326 |
| 1933 | 77104 | 70235 | 6310 | 252 |
| 1939 | 75879 | 67934 | 6305 | 6 |
Landratai
- 1812: von Slomsky
- 1818: Wilhelm Leopold Köhn von Jaski
- 1844: Kühnast
- 1848: Thamm
- 1848: Karl Mathäus Schede
- 1856: Otto Karl von Hüllessem-Meerscheidt
- 1862: Rudolf Maria Ignatz von Brandt
- 1886: von Stein-Grasnitz
- 1886: Gustav Adametz
- 1919: Willy Kramer
- 1926: John Menger
- 1933: Walter Kratz
- 1934: Max Gunia
- 1941: Carl Georg Wittich
