Kovo 3

Šventės

• Tarptautinė rašytojų diena.
• Pasaulinė laukinės gamtos diena
• Pasaulinė klausos diena
• Pasaulinė omega-3 diena

Vardadieniai

• Kunigunda – Nonita – Tulė – Uosis
• Daukantas – Gunda – Nona – Tulgauda – Tulgaudas – Tulkanta – Tulkantas – Tulmina – Tulminas – Tulvirda – Tulvirdas – Tulvirdė

Įvykiai

• 1892 m. – Rusijos imperijos valdžia uždraudė slaptųjų lietuviškų ir lenkiškų mokyklų veiklą.
• 1918 m. – Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.
• 1929 m. – Ventės rage įkurta Ornitologijos stotis.
• 1991 m. – atšventinta Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia.
• 1998 m. – panaikintas Lietuvos ūkinis teismas.
• 2000 m. – prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

Gimimo dienos

• 1905 m. – Gediminas Galva-Galvanauskas, ekonomistas, spaudos darbuotojas (m. 1979 m.).
• 1912 m. – Juozas Kreivėnas, pedagogas, vargonininkas, chorvedys, muzikologas (m. 1987 m.).
• 1921 m. – Alfonsas Nakas, žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1926 m. – Sofija Kanopkaitė, biochemikė (m. 2024 m.).
• 1928 m. – Jonas Aničas, istorikas, pedagogas, ateizmo propaguotojas (m. 2022 m.).
• 1930 m. – Vytautas Vincentas Makarevičius, inžinierius mechanikas, šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2016 m.).
• 1933 m. – Petras Kalkys, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1934 m. – Algimantas Gradeckas, miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1939 m.:
  • Algirdas Budrys, klarnetininkas virtuozas.
  • Stanislovas Jurkevičius, inžinierius tekstilininkas, technologijos mokslų daktaras (m. 1985 m.).
• 1942 m. – Mindaugas Kazimieras Leonavičius, mechanikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m.:
  • Rymantas Jonas Kažys, inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Sigitas Ališauskas, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1946 m.:
  • Larisa Jalovaja, pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja.
  • Vytautas Streikauskas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2026 m.).
  • Mečislovas Zasčiurinskas, ekonomistas, politinis veikėjas, Seimo narys, buvęs LR socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
• 1947 m. – Aleksandras Lysovas, literatūros tyrinėtojas, poetas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• 1953 m.:
  • Juozas Erlickas, rašytojas, poetas, publicistas.
  • Vaclovas Jonušas, profsąjungų, sporto ir politinis veikėjas.
• 1954 m. – Vera Inkratienė, pedagogė, politinė veikėja.
• 1956 m. – Vytautas Stanulevičius, pedagogas, politinis veikėjas.
• 1957 m.:
  • Kęstutis Trečiokas, politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Vitalijus Digrevičius, scenaristas, režisierius, renginių vedėjas.
• 1959 m. – Gražina Miliauskaitė, dainininkė (koloratūrinis sopranas).
• 1960 m.:
  • Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
  • Aleksandras Fokinas, futbolininkas, futbolo teisėjas (m. 2001 m.).
• 1961 m.:
  • Audronė Macijauskienė, audėja, tautodailininkė.
  • Julius Keleras, poetas, fotografas, dramaturgas.
• 1962 m. – Vytautas Rinkevičius, politikas, Klaipėdos apskrities viršininkas.
• 1965 m. – Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas, europarlamentaras.
• 1966 m. – Giedrius Samulevičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1970 m.:
  • Jolanta Raišutienė, dainininkė, kompozitorė, kultūros, politinė ir visuomenės veikėja.
  • Žilvinas Šilgalis, politinis veikėjas.
• 1973 m. – Jūratė Mikulėnienė, politinė ir visuomenės veikėja.
• 1977 m. – Žygimantas Žalnerauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Indrė Makaraitytė, žurnalistė, politikos apžvalgininkė.
• 1985 m. – Mariel Žagunis, lietuvių kilmės JAV fechtuotoja kardais.

Mirtys

• 1840 m. – Konstantinas Benediktas Antanas Kukevičius, tapytojas, grafikas (g. 1818 m.).
• 1946 m. – Konstantinas Narkevičius, knygnešys (g. 1860 m.).
• 1960 m. – Kazys Oželis, pulkininkas leitenantas, gydytojas, patologas, medicinos moslų daktaras, profesorius (g. 1886 m.).
• 1963 m. – Kazys Gudelis, karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1896 m.).
• 1965 m.:
  • Feliksas Milevičius, knygnešys, mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas (g. 1883 m.).
  • Vincas Vitkauskas, karinis veikėjas, divizijos generolas (g. 1890 m.).
• 1973 m. – Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, aktorė (g. 1896 m.).
• 1974 m. – Motiejus Miškinis, literatūrologas, vertėjas (g. 1898 m.).
• 1989 m. – Petras Vaivada, skulptorius monumentalistas (g. 1906 m.).
• 1990 m. – Bronius Blažys, inžinierius hidrotechnikas, technikos mokslų kandidatas (g. 1930 m.).
• 2003 m. – Povilas Tebelškis, archeologas (g. 1950 m.).
• 2017 m. – Augustinas Maceina, pianistas (g. 1937 m.).
• 2018 m. – Virgilijus Noreika, operos solistas (g. 1935 m.).
• 2025 m. – Konstantas Algirdas Aleksynas, tautosakininkas, tekstologas, redaktorius (g. 1936 m.).

Įvykiai

• 1791 – JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus;
• 1845 – Florida tapo 27-ąja JAV valstija;
• 1857 – Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Kinijai, tuo pradėdamos Antrąjį opijaus karą.
• 1861 – Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai;
• 1875 – Kanados ledo ritulio gimimo diena;
• 1878 – Pasirašyta San Stefano taika, pagal kurią Bulgarija gavo autonomiją.
• 1915 – Vokietijos kariuomenė pirmą kartą panaudojo liepsnosvaidį;
• 1918 – Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos;
• 1921 – Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną;
• 1978 – iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai;
• 1991 – Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Gimimo dienos

• 1847 m. – Aleksandras Grehamas Belas, škotų mokslininkas, telefono išradėjas, Bello telefonų kompanijos įkūrėjas. Daug prisidėjo prie telekomunikacijų tobulinimo, taip pat prie aviacijos bei vandens pagalvės technologijų pažangos. 1872 m. Bostone įsteigė mokyklą kurčnebylių mokytojams rengti (m. 1922 m.).
• 1871 m. – Maurice-Francios Garin, italų plento dviratininkas, geriausiai žinomas kaip 1903 metų Tour de France laimėtojas. Jis laimėjo ir 1904 metų Tour de France, bet buvo diskvalifikuotas, nes išaiškėjo kad jį ir dar kelis lenktynininkus traukė automobiliai.
• 1886 m. – Tore Ørjasæter, Norvegijos poetas (m. 1968 m.).
• 1891 m. – Arthur Drewry, penktasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1955 m. iki 1961 m. Prezidentu buvo išrinktas 1955 m. birželio 7 d. Lisabonoje, FIFA konferencijos metu. Jis pakeitė prieš tai buvusi Rodolphe Seeldrayers, kuris pareigas ėjo tik 15 mėnesių. Tarp 1955 m. ir 1961 m. buvo Anglijos futbolo asocijacijos pirmininku (m. 1961 m.).
• 1895 m. – Ragnar Anton Kittil Frisch, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 1973 m.).
• 1918 m. – Arthur Kornberg, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2007 m.).
• 1924 m.:
  • Leo Kuoklė, latvių tapytojas (m. 1964 m.).
  • Lys Assia, šveicarų dainininkė ir aktorė.
• 1925 m. – Edgaras Iltneris, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
• 1930 m. – Ion Iliescu, Rumunijos politikas, 1990–1996 ir 2000–2004 m. prezidentas (m. 2025 m.).
• 1940 m. – Clemens Westerhof, olandų futbolo treneris, treniravęs įvairias Nyderlandų ir Afrikos šalių komandas. Didžiausias pasiekimas – dalyvavimas pasaulio čempionate su Nigerijos rinktine bei 1994 m. Afrikos Tautų taurės laimėjimas.
• 1947 m. – Oskaras Vašingtonas Tabaresas Silva, buvęs Urugvajaus futbolininkas (rungtyniavo gynėjo pozicijoje), ilgametis futbolo treneris. Pastaruoju metu vadovauja Urugvajaus nacionalinei rinktinei.
• 1955 m. – Mozė Malounas, buvęs profesionalus krepšininkas.
• 1958 m. – Giovanni Alemanno, italų politikas, 63-iasis Romos meras (m. 2009 m.).
• 1959 m. – Duško Vujoševičius, Juodkalnijos–Serbijos krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (m. 2026 m.).
• 1987 m. – Džasimas Mohamedas Kararas, Irako futbolininkas. Nacionalinės rinktinės ir Irano Tractor Sazi FC klubo saugas.

Mirtys

• 1605 m. – Klemensas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1592 m. sausio 30 d. iki mirties (g. 1536 m.).
• 1703 m. – Robertas Hukas, anglų gamtos tyrinėtojas, garsėjęs savo universalumu (g. 1635 m.).
• 1707 m. – Muhamadas Aurangzebas Alamgiras, Šach Džahano sūnus ir Didžiųjų Mogolų valdovas nuo sosto užgrobimo 1658 m. birželio 26 d. iki savo mirties 1707 m (g. 1618 m.).
• 1792 m. – Robertas Adamas, škotų architektas, dizaineris (g. 1728 m.).
• 1881 m. – Josipas Jurčičius, slovėnų rašytojas ir žurnalistas (g. 1844 m.).
• 1944 m. – Paul-Émile Janson, belgų teisininkas, politikas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, liberalų veikėjas (g. 1872 m.).
• 1975 m. – Earl Wilbur Sutherland Jr., amerikietis farmakologas ir biochemikas. 1971 m. gavo Nobelio premiją už „už hormonų veikimo mechanizmų atradimą“, ypač adrenalino per antrinius nešiklius, pvz., ciklinį adenozino monofosfatą (g. 1915 m.).
• 1982 m. – Žoržas Perekas, Prancūzijos žydas rašytojas, filmų kūrėjas, eseistas. Jis taip pat buvo ir matematikų bei rašytojų kūrybinės grupės Oulipo narys (g. 1936 m.).
• 1987 m. – Danny Kaye, amerikiečių dainininkas, aktorius, komikas (g. 1911 m.).
• 1992 m. – Lella Lombardi, buvusi Italijos autosporto lenktynininkė (g. 1941 m.).
• 1993 m. – Carlos Montoya, ispano-amerikiečių flamenko gitaristas (g. 1903 m.).
• 1999 m. – Gerhard Herzberg, 1971 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1904 m.).
• 2020 m. – Stanislavas Kania, Lenkijos valstybės ir komunistinio judėjimo veikėjas, trumpą laiką (1980–1981 m.) vadovavęs Lenkijos jungtinei darbininkų partijai (LJDP) (g. 1927 m.).
• 2023 m. – Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (g. 1935 m.).

• Kovo 3-ioji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)