| Karibų istorija |
| gvanahatabėjai, saibonai, lukajanai, tainai, makoriai, sigvajai, kalinagai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
|
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
|
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Karibai – Pietų Amerikos tautų grupė, gyvenanti Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Peru, Gajanoje, Suriname; daugiausiai tarp Orinoko, Negro, Amazonės upių ir Atlanto vandenyno.
XX a. pabaigoje iš viso gyveno apie 100 000–150 000 karibų, apie 200 000 kalba karibų kalbomis.
Išskiriamos neišnykusios tautos:
- kalinai (arba pakrantės karibai, gyvena Gvianos regiono pakrantėje)
- kalinagai (arba jūros karibai, gyvena Antilų salose)
- panariai (Venesuelos Gvianoje)
- pemonai/arekūnai (Venesuelos Gvianoje)
- makiritariai (Venesuelos Gvianoje)
- makušiai (Brazilijos Roraimos valstija)
- vaivajai (Brazilijos Roraimos valstija)
- vajanai (Surinamas)
- tirijai (Brazilijos Amapos valstija)
- bakairiai (Brazilijos Amazonijoje)
- kuikurai (Brazilijos Amazonijoje)
- karechonai (Kolumbijos ljanose)
- motilonai
Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (manijokų auginimas), žvejyba su nuodais. Paplitęs dailusis pynimas, dirbinių iš stiklo karoliukų, skobtinių burinių valčių gamyba, medžio raižyba. Būdinga matrilinijinė giminystė, matrilokalinės gyvenvietės. Paplitę tradiciniai tikėjimai, šamanizmas. Tarp kai kurių genčių buvo paplitęs kanibalizmas (žodis „kanibalas“ kilo iš karibų žodžio karibna, reiškiančio asmenį).
Spėjama, kad karibų plitimas prasidėjo Gajanoje 3 tūkstantmetyje pr. m. e. XIV–XVII a. karibai ėmė keltis į Mažuosius Antilus, kur asimiliavo vietinius gyventojus aravakus, bet perėmė jų kalbą.
