| Jordanas | |
|---|---|
| Ilgis | 252 km |
| Baseino plotas | 18 000 km² |
| Ištakos | Golano aukštumos |
| Žiotys | Negyvoji jūra |
| Šalys | Sirija, Izraelis, Palestina, Jordanija |
| Vikiteka | Jordanas |
Jordanas (hebr. נהר הירדן = nehar hayarden, arab. نهر الأردن = nahr al-urdun) – upė Artimuosiuose Rytuose, įteka į Negyvąją jūrą. Prasideda Izraelio okupuotoje Sirijos teritorijoje, Golano aukštumose, Hermono kalno papėdėje. Teka į pietus tektonine Goro įduba Izraelio–Jordanijos siena. Prateka pro Hulos slėnį ir Tiberiados ežerą. Iki Tiberiados ežero teka kalnuotomis vietovėmis, vagoje gausu slenksčių. Žemiau teka lyguma ir sudaro Jordano slėnį okupuotame Vakarų Krante (Palestina). Čia upės plotis pasiekia 40 m. Žemupyje gausu meandrų.
Didžiausi intakai – Hasbani, Danas, Jarmukas ir Jabokas (Zarka). Vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui, todėl džiūsta Negyvoji jūra. Žiemą patvinsta.
Jordano upė dažnai minima Biblijoje. Rytų pakrantėje yra al Maghtasas, kur Jonas Krikštytojas pakrikštijo Jėzų Kristų.
Etimologija
Upės vardas galimai reiškia „besileidžianti“ (semitų *Yard|on „tekėti žemyn“), mat upė teka giliausiu pasaulyje eroziniu slėniu. Kita vertus, gali būti skolinys iš senovės egiptiečių yǝʾor („didelė upė = Nilas“).
