Grifonas (gr. γρύφων, grýphōn, γρύπων, grýpōn, ankstyv. forma γρύψ, grýps; lot. gryphus), grifas – chimerinė fantastinė būtybė keleto senovės kultūrų mitologijoje. Grifono priekinė dalis yra erelio, o užpakalinė dalis – liūto.
Graikų mitologijoje grifonai – baisūs paukščiai su erelio snapais ir liūto kūnais. Herodotas mini grifonus greta pasakiškų šiaurės gyventojų isedonų, arismaspų, hiperborėjų. Pagal istorijas grifonai kaip ir arismapai yra kilę iš tolimos Skitijos, Hiperborėjos, netoli Borėjo olos. Minima, kad grifonai suka lizdus kaip ereliai, bet vietoje kiaušinių deda agatus. Pagrindinė grifų užduotis buvo saugoti aukso kasyklas ir paslėptus lobius (nuo vienaakių arismaspų) ir būti arklių priešais.
Nepaprastai reti arklių ir grifonų palikuonys yra vadinami hipogrifais. Grifai buvo saulės palydovai, senoviniuose piešiniuose vaizduojama Saulė tempiama grifų. Taip pat minimi kaip „Dzeuso šunys“.
Grifonas yra neretai sutinkama centrinė simbolinė figūra heraldikoje – kai kurių valstybių, regionų ar didikų herbuose. Jis simbolizuoja tokias fizines savybes kaip jėga, greitis ir akylumas, o politine prasme – galią ir valdžią.
