Gorjo (kor. 고려 = Goryeo, handža: 高麗) – Korėjos karalystė, įkurta 918 m., nacionalinio susiskaldymo laikotarpiu, vadinamu vėlesniųjų trijų karalysčių laikotarpiu, suvienijusi ir valdžiusi Korėjos pusiasalį iki 1392 m. Valstybė dar vadinama Korio, ir iš jos kilęs Korėjos pavadinimas Vakarų kalbose.
Visą savo gyvavimo laikotarpį Gorijo buvo žinoma kaip Korėjos „budizmo aukso amžius“. Būdamas valstybine religija, budizmas pasiekė didžiausią įtaką Korėjos istorijoje – XI a. vien sostinėje buvo 70 šventyklų. Gorijo klestėjo prekyba, o pirkliai atvykdavo net iš Artimųjų Rytų. Sostinė dabartiniame Kesonge, Šiaurės Korėjoje, buvo prekybos ir pramonės centras. Gorjo buvo didžiųjų Korėjos meno ir kultūros pasiekimų laikotarpis.
Savo klestėjimo laikotarpiu Gorjo nuolat kovojo su šiaurės imperijomis, kaip antai Kidanių imperija, Dzin dinastija. Ji taip pat puolė Mongolų ir Juanų dinastiją ir susigrąžino teritorijas, kai Juanų dinastija sunyko. Nors Gorjo labai vertino švietimą ir kultūrą, karo metu ji galėjo sutelkti didelę karinę galią. XIV a. Gorjo gynėsi nuo didžiulių Raudonųjų turbanų sukilimo armijų iš Kinijos ir profesionalių japonų piratų. Per paskutinį išpuolį prieš Mingų dinastiją generolas Yi Seong-gye įvykdė perversmą ir užbaigė Gorijo dinastiją.
