Fartingas

Anksčiau buvo manoma, kad fartingas pirmą kartą nukaldintas karaliaus Edvardo I (1272–1307) laikais, tačiau vėliau buvo atrastos penkios karaliaus Henriko III (1216–1272) fartingo vertės monetos. Jos visos atrodo taip pat, kaip cento moneta, tik keturis kartus mažesnės.

Edvardo I laikais monetos svoris ir kokybė keitėsi: ankstyvųjų laidų fartingas svėrė 6,85 grano (0,44 g), vėlesnių – 5,5 grano (0,36 g).

Valdant Edvardui IV (1461–1470 ir 1471–1483), fartingo svoris sumažėjo iki 0,28 g.

Paskutinį kartą sidabrinis apvadas buvo išleistas valdant karaliui Edvardui VI (1547–1553). Tuomet jis svėrė 0,21 g. Šiuo metu tai reta moneta.

Karalienė Elžbieta (1558–1603) išleido labai neįprastą 3 nominalų sidabrinę monetą. Ji svėrė 0,39 g, monetos skersmuo – 14 mm.

1613 m. Anglijos (1603–1625) ir Škotijos (1567–1625) karalius Jokūbas VI nusprendė išleisti pirmąją varinę fartingo monetą. Būdamas Škotijos karaliumi, jis jau turėjo patirties gaminant varines monetas. Be to, vario monetos daugelį metų cirkuliavo Europoje.

Tačiau Anglija tuo metu pripažino tik du tauriuosius metalus: auksą ir sidabrą, ir sprendimą išleisti varines monetas buvo sunku įgyvendinti. Karalius neišdrįso kaldinti varinių monetų karališkojoje monetų kalykloje. Todėl pirmąjį vario fartingą karaliaus nurodymu išleido lordas Haringtonas. Vėliau leidimą kaldinti fartingą gavo lordas Lenoksas, tada kiti karaliui artimi didikai.

Pirmasis lordo Haringtono fartingas buvo padengtas alavu (kad būtų imituota sidabrinė moneta). Monetų skersmuo buvo 12,25 mm.

Vėliau buvo gaminamos grynos varinės monetos, kurių skersmuo 15 mm.

Respublikos (Sandraugos) laikais fartingai nebuvo kaldinami, tačiau jie legaliai cirkuliavo visoje šalyje. Gyventojų poreikiams tenkinti mažais kiekiais buvo išleistos privačios monetos (vadinamieji žetonai – tokenai) fartingo ir pusės cento nominalais.

1672 m. naujasis karalius Karolis II (1660–1685) pradėjo kaldinti varinius fartingus Karališkojoje monetų kalykloje. 1672–1675 ir 1679 laidų fartingas svėrė 5,2–6,4 g, skersmuo buvo 22–23 mm.

1684–1692 m. Anglijoje buvo nukaldintas alavo fartingas su nedideliu vario įdėklu monetos centre (tai apsunkino monetų klastojimą). Tačiau vėliau iškilo metalų korozijos problema ir 1693 m. buvo atnaujintas gryno vario monetų kalimas.

XVIII–XIX a. pagamintų vario fartingų monetų svoris svyravo nuo 4,5 iki 6,2 g, o skersmuo – nuo 21 iki 24 mm.

1816 m. Didžiojoje Britanijoje įvedus aukso standartą, kalyklos pradėjo kaldinti aukso ir sidabro monetas. Pirmasis fartingas buvo nukaldintas tik 1821 m. Monetos svoris 1821–1860 m. buvo 4,72 g, skersmuo – 22 mm.

Nuo 1860 m. fartingas buvo pradėtas gaminti iš bronzos (1860 m. varinis fartingas yra numizmatinė retenybė). Naujoji bronzinė moneta svėrė 2,83 g, jos skersmuo buvo 20 mm. Šie parametrai išliko iki fartingo kalybos pabaigos 1956 m.

Nuo 1897 m. fartingas buvo pradėtas tonuoti, nes prieš tai jį buvo galima supainioti su pusės sovereno moneta (tokia praktika buvo nutraukta 1918 m.).

Iki 1827 m. fartingas buvo mažiausia Jungtinės Karalystės moneta.

XX a. fartingo dizainas mažai pasikeitė. Tik Jurgio VI (1936–1952) laikais monetos kitoje pusėje buvo pavaizduotas mažas paukštis (karetaitė). Toks reversas buvo išsaugotas ir valdant Elžbietai II.

Fartingas baigtas kaldinti 1956 m., o 1960 m. gruodžio 31 d. išimtas iš apyvartos.

Fartingo aversai įvairiais laikotarpiais:

• JK monetos Archyvuota kopija 2020-07-13 iš Wayback Machine projekto.