Istorija
Šingmuno upė išteka iš Adatų kavos, įteka į Šatinhojaus įlanką. XX a. 8 dešimtmetyje Šatinhojus buvo nusausintas ir paverstas Šatino miestu. Upę pratęsė 7 km ilgio, 200 m pločio dirbtinis kanalas, pasibaigiantis Tolo uoste. Kitos upės, tekėjusios į įlanką, tapo Šingmuno intakais.
Šingmuno upės kanalas eina per Taivajaus vietovę, Šatino miesto centrą, į Tolo uostą. Didžiausi intakai – Taivainulahas, Fotannulahas, Siulekjennulahas. Šingmunas apstatytas gyvenamaisiais ir komercinės paskirties dangoraižiais bei smulkesnėmis gyvenvietėmis. Yra keletas tiltų.
Užterštumas
Anksčiau Šingmunas buvo labai užterštas industriniais ir kitais teršalais. Tuo metu upėje beveik nebuvo jokios gyvūnijos. Nuo 1993 m. padėtis pagerėjo, atsirado žuvų ir bestuburių.
250 m ilgio ruože prie Man Lai teismo suformuota dirbtinė pakrantė. Toje vietoje kaupiasi nuosėdos ir sklinda smarvė.
Reikšmė
Nors pagrindinė upės paskirtis yra drenažas, ja taip pat naudojasi irkluotojai, žvejai, pakrantės populiarios tarp pasivaikščiojimų ir dviračių sporto mėgėjų. Šingmuno upėje užsiimama irklavimu, kanojų sportu, plaukiojama kajakais. Yra 2000 m trasa regatoms.
